Vitaminas C, dar vadinamas askorbo rūgštimi, yra būtina maistinė medžiaga, dalyvaujanti daugelyje fiziologinių procesų. Be kitų funkcijų, jis padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą ir apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.

Vitaminas C, veikdamas kaip antioksidantas, padeda apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų sukeliamos žalos. Jis taip pat dalyvauja kolageno sintezėje, kuri svarbi normaliai odos, kraujagyslių ir kitų audinių funkcijai.

Žmogaus organizmas negali pats sintetinti vitamino C, todėl jo būtina gauti su maistu. Šio vitamino šaltiniai yra paprikos, citrusiniai vaisiai, kiviai, juodieji serbentai, brokoliai ir kiti vaisiai bei daržovės.

Papildų vartojimas gali būti naudingas, kai su maistu gaunama nepakankamai vitamino C. Vis dėlto nereikėtų automatiškai manyti, kad didelės dozės yra naudingesnės už tokį kiekį, kuris atitinka tikruosius organizmo poreikius.

Cinkas dalyvauja DNR ir baltymų sintezėje, ląstelių dalijimosi procesuose ir daugelio fermentų veikloje. Jis taip pat svarbus normaliam imuninių ląstelių vystymuisi ir funkcionavimui.

Cinko šaltiniai maiste yra mėsa, jūros gėrybės, pieno produktai, ankštiniai augalai, riešutai ir viso grūdo produktai.

Nepakankamas cinko suvartojimas gali sutrikdyti normalias organizmo funkcijas. Kita vertus, ilgalaikis per didelio cinko kiekio vartojimas gali sukelti nepageidaujamą poveikį, įskaitant prastesnį vario pasisavinimą.

Selenas yra selenoproteinų, įskaitant fermentus, padedančius apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso, sudedamoji dalis. Jis taip pat padeda palaikyti normalią skydliaukės ir imuninės sistemos veiklą.

Seleno kiekis maisto produktuose priklauso, be kitų veiksnių, nuo jo koncentracijos dirvožemyje, kuriame auginami augalai arba iš kurio gaunamas gyvūnų pašaras.

Tam tikromis aplinkybėmis papildų vartojimas gali būti pagrįstas, tačiau jis neturėtų lemti per didelio seleno suvartojimo. Svarbu atskirti pakankamą ir perteklinį kiekį, todėl reikėtų įvertinti bendrą seleno suvartojimą iš visų šaltinių.

Virškinimo traktas yra svarbi organizmo sąveikos su išorine aplinka vieta. Žarnyne gyvena įvairi mikroorganizmų bendrija, vadinama žarnyno mikrobiota. Šie mikroorganizmai dalyvauja, pavyzdžiui, maistinių medžiagų apykaitoje ir sąveikauja su organizmo apsauginiais mechanizmais.

Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami pakankamais kiekiais, daro įrodytą teigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Jų poveikis priklauso nuo konkrečios padermės, vartojamos dozės ir vertinamo rezultato. Todėl nereikėtų manyti, kad visi probiotikų preparatai veikia vienodai.

Moksliniuose tyrimuose, be kita ko, nagrinėjamas konkrečių probiotikų padermių poveikis virškinimo trakto veiklai ir tam tikriems sveikatos rodikliams. Tačiau vienos padermės ar konkrečios klinikinės situacijos tyrimų rezultatų nebūtinai galima pritaikyti kitiems preparatams.

Taip pat svarbu prisiminti, kad kasdieniai mitybos įpročiai turi įtakos žarnyno mikrobiotai. Daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai ir viso grūdo produktai suteikia maistinių skaidulų, kurias gali panaudoti žarnyno mikroorganizmai. Įvairi mityba taip pat yra svarbi.

Ne. Organizmui reikia pakankamo maistinių medžiagų kiekio, tačiau per didelis jų vartojimas nebūtinai suteikia papildomos naudos.

Didelės kai kurių vitaminų ir mineralų dozės gali sukelti nepageidaujamą poveikį ir sąveikauti su vaistais. Tai taikoma, be kita ko, vitaminui D, cinkui ir selenui.

Taip pat svarbu prisiminti, kad maisto papildai nepakeičia įvairios ir subalansuotos mitybos, tinkamo sveikatos būklės įvertinimo ar gydymo. Jų nereikėtų pristatyti kaip ligų profilaktikos ar gydymo priemonių, nebent tokie teiginiai būtų patvirtinti pagal taikomus teisės aktus.

Racionaliausias požiūris – įvertinti mitybos įpročius, nustatyti galimą maistinių medžiagų trūkumą ir pasirinkti papildus pagal tikruosius organizmo poreikius.